English 
Spanish
Erika Drungytė
Embajadora - Lituania
Nationality: Lituania
Email:
- +56 9 8811 6084
- info@poetasdelmundo.com
Poetas Del Mundo
Poets of the world
Our Poets & Artists
Talented, Credentialed & Creative
Our Readers
A wide diverse audience
Help & Support
Call us: +56 9 8811 6084
Europe
The great human chain that will unite the world, link by link, will be forged by poets who deliver hope and smiles.
0
0
***look, my love, how the features of my bodychange when death’s huskinghand touches me: my cheeks sink, eyes fallinginto the chasm pull in the eyelids – likethe stretched skin of a drum, whichyou cannot tear and I am blind tothe conditions of your life; violetfirmly brackets my lipslike an old postal seal that cannotbe broken, and you don’t know which letter,which word remained in the urn o ...
***
look, my love, how the features of my body
change when death’s husking
hand touches me
: my cheeks sink, eyes falling
into the chasm pull in the eyelids – like
the stretched skin of a drum, which
you cannot tear and I am blind to
the conditions of your life; violet
firmly brackets my lips
like an old postal seal that cannot
be broken, and you don’t know which letter,
which word remained in the urn of your mouth…
look, my thin fingers, hands
as if covered by gray fabric cleft by
dried black canals of blood
– how tangible now and the passion
charred in corpuscles having rhythmically
pulsated and danced for you, which you would barely touch;
the shrunken knolls of my breasts with a couple
of brown pigmented stains – they are sharp
to your estranged palm, not rising
to stroke the vortex of my hair, which
only a few moments ago wrapped
you into my gentle desire, and now
look, how the features of my body change
until nothing remains, until it divides us from the promise
irrevocably made
– it is beautiful
the husking hand of death, my love
Blossoms After Ezra Pound
For Kornelijus Platelis
the north wind and the east wind
sharply cutting one another across the hollows of the knees
and pillaging the hair of the westerly
the southerly passionately revealing itself in a dry hot breath
in the very center of the wilderness
in the very center of the wilderness
with a throat full of sharp gravel fragments and sand dust
with a sheaf of thorn grass in the hand
with legs tucked up you silently watch the darkening sky
the pulses of the ritual of night
the pulses of the ritual of night
are repeated by the heart sensing the flow of the white lead
of stars in the canals of blood
slowly scratching the alphabet of heaviness on
the gentle fabric of your body
the gentle fabric of your body
will be rolled by me into reels like the most valuable silk
I will transport it on twin-backed desert ships
along roads trodden by all the kings of myrrh
right to the warm-watered sea
right to the warm-watered seas
I will be your fragrant servant a refuge from the wind
having walked with you to the silent grove
of blossoming peaches like flamingo wings
soaring as the sun danced
soaring as the sun danced
you tried to stop the falling of clear petals
holding back the tears
that I choked back unable to change anything
unable to comfort you
unable to comfort you
I said nothing oh nothing to the billowing caravans
flotillas of patient ships
on which I reach you in the very center of the wilderness
the wind repeating that it is paradise
* * *
How measured you are, my God, how measured.
How carefully you lay everything out in me, as if you
Sprinkled sand into the mandala in colors
Fixed and chosen for my fate.
How measured you are, my God, how measured.
How you polish everything that’s real, how you temper,
How you wait for when I will lean on you
No longer wanting to step back.
How measured you are, my God, how you recede
Turning into a single meaningless dot.
How long my gazing, how long –
My true conversation with you.
How measured you are, how hard you listen
To my thoughts and sighs, my supplications.
And you give everything after time, because all
That is real is outside time’s borders.
The Last
and when there is no direction to existence when meanings disappear
I whine and bite my lips bellow gibber
I reject throw off coil up
things turn into the emptiness into which buddhism sinks
and Christ’s jewishness crumbles
-- the earth’s bread
is the only dimension I trust
the moon’s calendar decaying grass the cat’s vigilance
water water water – they do not need witnesses
they are
and I cast about not knowing where my foundation is
and what I can lean against when death comes suddenly
and leads me out into the valley full of searched for truth
and will lead me there
where emptiness is singing silence and all
-- only fresh existence
without meaning
where my face will be the only one and immutable
washed by tears scratched by envy screaming in pain
death will reveal how it is childishly sad and never grown up
lost in the labyrinth and never finding love
because we learn love in childhood
sitting at the table laid for supper
outside the window
when the moon shines pouring into our hearts the silver of longing
and we feel how deep that eternal water is
for which we all hunger – plunge in merge
and if you are torn out by the roots and left alone
and if there is no place for you at the supper table
if you are behind the door
if that holiness was never in your plate
o you wanted so to taste it
swallow the warmth and feel it is good
until death comes you will be sick with that thirst and begging eyes
you’ll rattle the lords’ door -- our daily bread
forgive me and I’ll forgive I’ll forgive I’ll – for what
death puts out a white white dish for me
and pours pours the milk of the full moon’s generosity
which I will drink greedily until I settle down until I sleep
and when I wake I will be allowed to sit
at the table laid out for supper – all around children
will chatter and I will give each an equal share
and the fragrance of bread will unite us all
* * *
when the fallen wild berries in fingers of ice
freeze into a blessed neither here nor there sweetness
when your head spins when it is easy to show
your death the crown of the setting sun
when your body tears itself off the branch and there’s nothing
more already nothing only the falling gently turns
into you until in the falling everyone leaves you
and you hear His quavering flutes from everywhere
TRANSLATED BY JONAS ZDANYS
Poèmes en lituanien :
Žiedlapiai pagal Ezrą Poundą
Kornelijui Plateliui
vėjas šiaurės ir vėjas rytų
šaižiai kertantys vienas kitam per pakinklius
ir vakario skalpą plėšiąs
troškiu karščio alsu išsiduodantis aistriai pietys
pačiame dykumos vidury
pačiame dykumos vidury
pilna gerkle aštrių žvyro eiženų ir smėlio dulkių
su dygliažolės gniužulu saujoj
tu parietęs kojas stebi tyliai temstantį skliautą
nakties ritualo tvinksnius
nakties ritualo tvinksnius
atkartoja širdis jusdama tekant kraujo kanalais
baltą šviną žvaigždžių
iš lėto įbrėžiantį sunkio raidyną į švelnųjį
kūno tavojo audeklą
kūno tavojo audeklą
suridensiu į ritinius tartum brangiausiąjį šilką
dykumos dvikupriais laivais
jį gabensiu keliais pramintais visų miros karalių
iki pat jūros šiltavandenės
iki pat jūros šiltavandenės
būsiu tau aš kvapioji tarnaitė užuovėja būsiu
atlydėjus tyliojon giraitėn
pumpuruojančių persikų tarsi flamingų sparnai
saulei pašokus plevenančių
saulei pašokus plevenančių
žiedlapių skaidrų kritimą tu ir pats dar bandei
sulaikyti gniauždamas ašaras
kuriomis aš springau negalėdama nieko pakeist
paguosti tavęs negalėdama
paguosti tavęs negalėdama
nieko ak nieko sakiau linguojantiems karavanams
flotilėms kantriųjų laivų
kuriais aš tave pasiekiu dykumos pačiame vidury
vėjui kartojant tai rojus
Paskutinis
ir kai nėra krypties buvimui kai išnyksta prasmės
inkščiu ir lūpas kandžioju riaumoju kliedžiu
aš atmetu nusimetu išsirangau
daiktai pavirsta tuštuma kurioj budizmas stringa
ir Kristaus žydiškumas trupa
– žemės duona
yra vienintelis matmuo kuriuo pasitikiu
mėnulio kalendorius pūvanti žolė katės budrumas
vanduo vanduo vanduo – tai jiems nereikia liudininkų
jie yra
o aš blaškausi nežinodama kur mano pamatas
į ką aš atsiremsiu kai staiga ateis mirtis
ir išsives mane į slėnį pilną ieškomos ramybės
ir išsives mane tenai
kur tuštuma yra dainuojanti tyla ir viskas
– tiktai švarus buvimas
be reikšmių
kur mano veidas bus vienintelis ir nepakeičiamas
išplautas ašarų subraižytas pavydo klykiantis iš skausmo
mirtis parodys koks jis vaikiškai graudus ir niekad neužaugęs
paklydęs labirinte taip ir nesuradęs meilės
nes meilės mes išmokstame vaikystėje
sėdėdami prie stalo vakarienei padengto
už lango
kai šviečia mėnuo pildamas į mūsų širdis ilgesio sidabrą
ir mes nujaučiam koks gilus yra tas amžinas vanduo
kurio visi mes alkstam – pasinerti susilieti
ir jei tave išrauna ir palieka vieną
ir tau nėra prie vakarienės stalo vietos
jei esi už durų
jei niekada tos šventumos tavoj lėkštėj nebuvo
o taip norėjai paragauti
ryti šilumą ir jausti – gera
iki ateis mirtis tu sirgsi troškuliu ir prašančiom akim
klebensi viešpačių duris – kasdienės mūsų duonos
atleiskite ir aš atleisiu aš atleisiu aš – už ką
mirtis man tiesia baltą baltą lėkštę
ir pila pila pieną pilnaties dosnumo
kurį aš gersiu godžiai kol nurimsiu kol užmigsiu
ir kai nubusiu man bus leista atsisėsti
prie stalo vakarienei padengto – aplink vaikai
čiauškės ir aš dalinsiu jiems po lygiai
ir duonos kvapas mus visus sujungs
***
Koks lėtas esi, mano Dieve, koks lėtas.
Kaip viską atsargiai dėlioji many, tarsi bertum
Po smiltį į mandalą man paskirtąsias
Ir atrinktas lemčiai spalvas.
Koks lėtas esi, mano Dieve, koks lėtas.
Kaip gludini visa, kas tikra, kaip grūdini,
Kaip lauki, kada aš tavin atsiremsiu,
Atšlyti daugiau nenorėdama.
Koks lėtas esi, mano Dieve, kaip tolsti,
Pavirsdamas vienu bereikšmiu tašku.
Koks ilgas žiūrėjimas mano, koks ilgas –
Tikroji kalba su tavim.
Koks lėtas esi, kaip iš lėto klausaisi
Minčių ir atodūsių, mano maldavimų.
Ir visa išpildai po laiko, nes visa
Kas tikra, yra ne laike.
***
kai nubyrėjusios laukinės uogos ledo pirštuos
įšąla į palaimingą nei čia nei ten saldumą
kai sukasi galva kai lengva tavo mirčiai
parodyt saulės besileidžiančią karūną
kai tavo kūnas atsiplėšia nuo šakos ir nieko
daugiau jau nieko vien kritimas švelniai virsta
tavim kol kritime visi tave palieka
ir virpančios Jo fleitos iš visur tau pasigirsta
CURRICULUM VITAE
Erika Drungytė
Name, surname Erika Drungytė
Date of birth 1971 01 27
Home address E. Ožeškienės 20 – 3, 44254 Kaunas, Lithuania
Telephone +370 614 13883;
E-mail address drungytee@gmail.com
Education
1978 – 1989 Kaunas Secondary School „Aušra“;
1989 – 1994 University of Klaipėda, B.A. in Lithuanian Philology and Theatrology;
1995 University of Klaipėda, M.A. in Philology;
2002 Vytautas Magnus University, PH. D. in the Humanities.
Qualification improvement
1998 University of Latvia, Faculty of Philology, special courses.
Description of work activities
1995 – 1996 Teacher of the Lithuanian language and literature, Kaunas Secondary School of “Aušra”;
1995 – 1996 Presenter of the programme “Outlooks of Literature” at the Lithuanian National Radio;
1998 Lecturer of the history of Lithuanian literature, University of Latvia;
1996 – 2002 Lecturer, PH.D. studies at Vytautas Magnus University;
2003 Division of Culture at Kaunas City Municipality
Other fields of activity:
From 1995 Organizer of the literary saloon, presenter of evenings;
Reader of poetry [Literary Compilation “Lyrics of Midnight”], organizer of various events and projects;
1998 Organizer and participant of the international project “View-word-sound” at the gallery „Eglės galerijoje” [“Gallery of Fir”]
2002 Member of the Council of Expert of the Druskininkai Poetry Fall;
Translator of fiction;
2005 Chief Organizer of the International Drum Festival “Drum, Please”
Books
1998 Collection of poems „Tiksli žiema“ [“Precice Winter”];
2003 Collection of poems „Ramybės“ [“Quiteness”]
2008 Collection of poems “Rūkas ir vėjas”[„Fog and wind“]
Translated books
Liana Langa “Vienišieji / Bezpiederīgie”, Kaunas: Nemunas, 2008
Membership in unions
Since 1999 Lithuanian Union of Writers .
Since 2010 Member of the Board of Lithuanian Union of Writers
Member of the Board of Kaunas section of Lithuanian Union of Writers
Languages Russian, English, Latvian, Polish
drungytee@gmail.com
Read More
look, my love, how the features of my body
change when death’s husking
hand touches me
: my cheeks sink, eyes falling
into the chasm pull in the eyelids – like
the stretched skin of a drum, which
you cannot tear and I am blind to
the conditions of your life; violet
firmly brackets my lips
like an old postal seal that cannot
be broken, and you don’t know which letter,
which word remained in the urn of your mouth…
look, my thin fingers, hands
as if covered by gray fabric cleft by
dried black canals of blood
– how tangible now and the passion
charred in corpuscles having rhythmically
pulsated and danced for you, which you would barely touch;
the shrunken knolls of my breasts with a couple
of brown pigmented stains – they are sharp
to your estranged palm, not rising
to stroke the vortex of my hair, which
only a few moments ago wrapped
you into my gentle desire, and now
look, how the features of my body change
until nothing remains, until it divides us from the promise
irrevocably made
– it is beautiful
the husking hand of death, my love
Blossoms After Ezra Pound
For Kornelijus Platelis
the north wind and the east wind
sharply cutting one another across the hollows of the knees
and pillaging the hair of the westerly
the southerly passionately revealing itself in a dry hot breath
in the very center of the wilderness
in the very center of the wilderness
with a throat full of sharp gravel fragments and sand dust
with a sheaf of thorn grass in the hand
with legs tucked up you silently watch the darkening sky
the pulses of the ritual of night
the pulses of the ritual of night
are repeated by the heart sensing the flow of the white lead
of stars in the canals of blood
slowly scratching the alphabet of heaviness on
the gentle fabric of your body
the gentle fabric of your body
will be rolled by me into reels like the most valuable silk
I will transport it on twin-backed desert ships
along roads trodden by all the kings of myrrh
right to the warm-watered sea
right to the warm-watered seas
I will be your fragrant servant a refuge from the wind
having walked with you to the silent grove
of blossoming peaches like flamingo wings
soaring as the sun danced
soaring as the sun danced
you tried to stop the falling of clear petals
holding back the tears
that I choked back unable to change anything
unable to comfort you
unable to comfort you
I said nothing oh nothing to the billowing caravans
flotillas of patient ships
on which I reach you in the very center of the wilderness
the wind repeating that it is paradise
* * *
How measured you are, my God, how measured.
How carefully you lay everything out in me, as if you
Sprinkled sand into the mandala in colors
Fixed and chosen for my fate.
How measured you are, my God, how measured.
How you polish everything that’s real, how you temper,
How you wait for when I will lean on you
No longer wanting to step back.
How measured you are, my God, how you recede
Turning into a single meaningless dot.
How long my gazing, how long –
My true conversation with you.
How measured you are, how hard you listen
To my thoughts and sighs, my supplications.
And you give everything after time, because all
That is real is outside time’s borders.
The Last
and when there is no direction to existence when meanings disappear
I whine and bite my lips bellow gibber
I reject throw off coil up
things turn into the emptiness into which buddhism sinks
and Christ’s jewishness crumbles
-- the earth’s bread
is the only dimension I trust
the moon’s calendar decaying grass the cat’s vigilance
water water water – they do not need witnesses
they are
and I cast about not knowing where my foundation is
and what I can lean against when death comes suddenly
and leads me out into the valley full of searched for truth
and will lead me there
where emptiness is singing silence and all
-- only fresh existence
without meaning
where my face will be the only one and immutable
washed by tears scratched by envy screaming in pain
death will reveal how it is childishly sad and never grown up
lost in the labyrinth and never finding love
because we learn love in childhood
sitting at the table laid for supper
outside the window
when the moon shines pouring into our hearts the silver of longing
and we feel how deep that eternal water is
for which we all hunger – plunge in merge
and if you are torn out by the roots and left alone
and if there is no place for you at the supper table
if you are behind the door
if that holiness was never in your plate
o you wanted so to taste it
swallow the warmth and feel it is good
until death comes you will be sick with that thirst and begging eyes
you’ll rattle the lords’ door -- our daily bread
forgive me and I’ll forgive I’ll forgive I’ll – for what
death puts out a white white dish for me
and pours pours the milk of the full moon’s generosity
which I will drink greedily until I settle down until I sleep
and when I wake I will be allowed to sit
at the table laid out for supper – all around children
will chatter and I will give each an equal share
and the fragrance of bread will unite us all
* * *
when the fallen wild berries in fingers of ice
freeze into a blessed neither here nor there sweetness
when your head spins when it is easy to show
your death the crown of the setting sun
when your body tears itself off the branch and there’s nothing
more already nothing only the falling gently turns
into you until in the falling everyone leaves you
and you hear His quavering flutes from everywhere
TRANSLATED BY JONAS ZDANYS
Poèmes en lituanien :
Žiedlapiai pagal Ezrą Poundą
Kornelijui Plateliui
vėjas šiaurės ir vėjas rytų
šaižiai kertantys vienas kitam per pakinklius
ir vakario skalpą plėšiąs
troškiu karščio alsu išsiduodantis aistriai pietys
pačiame dykumos vidury
pačiame dykumos vidury
pilna gerkle aštrių žvyro eiženų ir smėlio dulkių
su dygliažolės gniužulu saujoj
tu parietęs kojas stebi tyliai temstantį skliautą
nakties ritualo tvinksnius
nakties ritualo tvinksnius
atkartoja širdis jusdama tekant kraujo kanalais
baltą šviną žvaigždžių
iš lėto įbrėžiantį sunkio raidyną į švelnųjį
kūno tavojo audeklą
kūno tavojo audeklą
suridensiu į ritinius tartum brangiausiąjį šilką
dykumos dvikupriais laivais
jį gabensiu keliais pramintais visų miros karalių
iki pat jūros šiltavandenės
iki pat jūros šiltavandenės
būsiu tau aš kvapioji tarnaitė užuovėja būsiu
atlydėjus tyliojon giraitėn
pumpuruojančių persikų tarsi flamingų sparnai
saulei pašokus plevenančių
saulei pašokus plevenančių
žiedlapių skaidrų kritimą tu ir pats dar bandei
sulaikyti gniauždamas ašaras
kuriomis aš springau negalėdama nieko pakeist
paguosti tavęs negalėdama
paguosti tavęs negalėdama
nieko ak nieko sakiau linguojantiems karavanams
flotilėms kantriųjų laivų
kuriais aš tave pasiekiu dykumos pačiame vidury
vėjui kartojant tai rojus
Paskutinis
ir kai nėra krypties buvimui kai išnyksta prasmės
inkščiu ir lūpas kandžioju riaumoju kliedžiu
aš atmetu nusimetu išsirangau
daiktai pavirsta tuštuma kurioj budizmas stringa
ir Kristaus žydiškumas trupa
– žemės duona
yra vienintelis matmuo kuriuo pasitikiu
mėnulio kalendorius pūvanti žolė katės budrumas
vanduo vanduo vanduo – tai jiems nereikia liudininkų
jie yra
o aš blaškausi nežinodama kur mano pamatas
į ką aš atsiremsiu kai staiga ateis mirtis
ir išsives mane į slėnį pilną ieškomos ramybės
ir išsives mane tenai
kur tuštuma yra dainuojanti tyla ir viskas
– tiktai švarus buvimas
be reikšmių
kur mano veidas bus vienintelis ir nepakeičiamas
išplautas ašarų subraižytas pavydo klykiantis iš skausmo
mirtis parodys koks jis vaikiškai graudus ir niekad neužaugęs
paklydęs labirinte taip ir nesuradęs meilės
nes meilės mes išmokstame vaikystėje
sėdėdami prie stalo vakarienei padengto
už lango
kai šviečia mėnuo pildamas į mūsų širdis ilgesio sidabrą
ir mes nujaučiam koks gilus yra tas amžinas vanduo
kurio visi mes alkstam – pasinerti susilieti
ir jei tave išrauna ir palieka vieną
ir tau nėra prie vakarienės stalo vietos
jei esi už durų
jei niekada tos šventumos tavoj lėkštėj nebuvo
o taip norėjai paragauti
ryti šilumą ir jausti – gera
iki ateis mirtis tu sirgsi troškuliu ir prašančiom akim
klebensi viešpačių duris – kasdienės mūsų duonos
atleiskite ir aš atleisiu aš atleisiu aš – už ką
mirtis man tiesia baltą baltą lėkštę
ir pila pila pieną pilnaties dosnumo
kurį aš gersiu godžiai kol nurimsiu kol užmigsiu
ir kai nubusiu man bus leista atsisėsti
prie stalo vakarienei padengto – aplink vaikai
čiauškės ir aš dalinsiu jiems po lygiai
ir duonos kvapas mus visus sujungs
***
Koks lėtas esi, mano Dieve, koks lėtas.
Kaip viską atsargiai dėlioji many, tarsi bertum
Po smiltį į mandalą man paskirtąsias
Ir atrinktas lemčiai spalvas.
Koks lėtas esi, mano Dieve, koks lėtas.
Kaip gludini visa, kas tikra, kaip grūdini,
Kaip lauki, kada aš tavin atsiremsiu,
Atšlyti daugiau nenorėdama.
Koks lėtas esi, mano Dieve, kaip tolsti,
Pavirsdamas vienu bereikšmiu tašku.
Koks ilgas žiūrėjimas mano, koks ilgas –
Tikroji kalba su tavim.
Koks lėtas esi, kaip iš lėto klausaisi
Minčių ir atodūsių, mano maldavimų.
Ir visa išpildai po laiko, nes visa
Kas tikra, yra ne laike.
***
kai nubyrėjusios laukinės uogos ledo pirštuos
įšąla į palaimingą nei čia nei ten saldumą
kai sukasi galva kai lengva tavo mirčiai
parodyt saulės besileidžiančią karūną
kai tavo kūnas atsiplėšia nuo šakos ir nieko
daugiau jau nieko vien kritimas švelniai virsta
tavim kol kritime visi tave palieka
ir virpančios Jo fleitos iš visur tau pasigirsta
CURRICULUM VITAE
Erika Drungytė
Name, surname Erika Drungytė
Date of birth 1971 01 27
Home address E. Ožeškienės 20 – 3, 44254 Kaunas, Lithuania
Telephone +370 614 13883;
E-mail address drungytee@gmail.com
Education
1978 – 1989 Kaunas Secondary School „Aušra“;
1989 – 1994 University of Klaipėda, B.A. in Lithuanian Philology and Theatrology;
1995 University of Klaipėda, M.A. in Philology;
2002 Vytautas Magnus University, PH. D. in the Humanities.
Qualification improvement
1998 University of Latvia, Faculty of Philology, special courses.
Description of work activities
1995 – 1996 Teacher of the Lithuanian language and literature, Kaunas Secondary School of “Aušra”;
1995 – 1996 Presenter of the programme “Outlooks of Literature” at the Lithuanian National Radio;
1998 Lecturer of the history of Lithuanian literature, University of Latvia;
1996 – 2002 Lecturer, PH.D. studies at Vytautas Magnus University;
2003 Division of Culture at Kaunas City Municipality
Other fields of activity:
From 1995 Organizer of the literary saloon, presenter of evenings;
Reader of poetry [Literary Compilation “Lyrics of Midnight”], organizer of various events and projects;
1998 Organizer and participant of the international project “View-word-sound” at the gallery „Eglės galerijoje” [“Gallery of Fir”]
2002 Member of the Council of Expert of the Druskininkai Poetry Fall;
Translator of fiction;
2005 Chief Organizer of the International Drum Festival “Drum, Please”
Books
1998 Collection of poems „Tiksli žiema“ [“Precice Winter”];
2003 Collection of poems „Ramybės“ [“Quiteness”]
2008 Collection of poems “Rūkas ir vėjas”[„Fog and wind“]
Translated books
Liana Langa “Vienišieji / Bezpiederīgie”, Kaunas: Nemunas, 2008
Membership in unions
Since 1999 Lithuanian Union of Writers .
Since 2010 Member of the Board of Lithuanian Union of Writers
Member of the Board of Kaunas section of Lithuanian Union of Writers
Languages Russian, English, Latvian, Polish
drungytee@gmail.com
No record found.
No record found.
No record found.
No record found.
Comments
Follow me on: